29.12.16

Ko mane išmokė 2016-ieji

                                                                                                                                                       Nuotrauka: Vaivos Abromaitytės
Skaičiuojant paskutines 2016-ųjų metų minutes smalsu apžvelgti metus. Tiesa, iki šiol tinklaraštyje dažniausiai apžvelgdavau mėgstamiausias kosmetikos priemones ir didžiausius kosmetinius atradimus, tačiau pastarieji metai perversmų metais buvo ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir tinklaraščio turinyje, į kurį norėjosi įnešti bent nedidelę dalelę savęs. Būtent dėl šios priežasties paskutinėmis metų dienomis norėtųsi pasidalinti pamokomis, kurias teko išmokti būtent 2016-aisiais. Visų kosmetikos gerbėjų dėmesiui - metų mėgstamiausieji taip pat neliks pamiršti, šiais metais kaip niekad daug kosmetikos atradimų ir rekomendacijų.

Laikas "per vėlu" neegzistuoja. Niekam savo gyvenime vykti neturėtume uždrausti vien dėl to, kad anot socialinės aplinkos ir joje susiformavusios noumonės tam esame per seni, per suaugę, per protingi ar turintys pernelyg gerą išsilavinimą. Nespėjote tam tikru jaunystės laiku nuveikti kažko itin jaunatviško ir beprotiško? Dabar yra tas laikas, kuomet šią klaidelę galite ištaisyti. Tereikia nebijoti ir priimti kiekvieną gyvenimo mestą iššūkį. Iššūkio iš gyvenimo dar negavote? Patys jį sau išsikelkite ir sėkmingai vykdykyte. Ką šiuo klausimu šiais metais nuveikiau aš? Išvykusi porai dienų į Amsterdamą išpildžiau savo seną studentišką svajonę kažkuriuo gyvenimo periodu padirbti bare. Turiu pripažinti, jog būtent šis sprendimas nulėmė labai daug toliau sekusių gyvenimo kelių ir klystkelių, bet būtent šios idėjos daryti tai, ką jaučiausi daryti jau esą per sena, dėka teko pažinti visiškai naują šalį, naujus žmones, o galiausiai - iš naujo ir visiškai kitaip statytis savo pačios gyvenimo pamatus. Tiesa, kur kas kitu būdu, nei planavau metų pradžioje. Nespėjote kažko nuveikti 2016-aisiais? 2017-ieji gali būti nauja gerų iššūkių pradžia!

Dalykai, kurių norime mes, ir dalykai, kurių galvojame, kad norime, nes taip buvo įdiegta į mūsų galvas per amžių amžius yra du skirtingi objektai. Būtent dėl šios priežasties daugelis mūsų susiduriame su eile nesėkmių - siekiant to, ko iš tiesų patys nuoširdžiai nė nenorime ir bandome tai pasiekti tam, kad patenkintume aplinkinių lūkesčius kartais nesugebame susidoroti su aplankiusiais išbandymais ir kliūtimis. Natūralu - juk tai, ko iš tiesų nuoširdžiai norime, pasiekti kur kas lengviau ir sėkmingiau, nei tai, kas mums reikalinga tik tam, kad įrodytume savo vertę kitiems. Beda ta, kad realiame gyvenime niekas kitas nesirūpina jūsų pačių verte išskyrus jus patį. Tad užuot rupinęsi kaip patenkinti kitų lūkesčius apie mus rūpinkimės tuo, ko iš tiesų norime iš savo gyvenimo ir savęs paties. 

Išlipti iš savo komforto zonos ribų dar niekada nebuvo taip teisinga ir reikalinga, kaip yra šiandien! Sutinku, kur kas lengviau pasakyti, nei padaryti. Tačiau paskutiniais metais laipioti iš komforto zonos ribų padarant naujas neatrastas erdves pakankamai patogiomis ir sugyvenamomis tapo tikru metų šūkiu. Būtent šiais metais pavyko save atrasti eilėje skirtingų gyvenimo situacijų, reflektuoti save naujose stresinėse ir sudėtingose situacijose ir galiausiai suvokti, jog nėra nieko, ko negalėčiau įveikti ar sudoroti. Tereikia tikėti savimi ir žinoti, jog vien dėl to, kad niekuomet to daryti neteko, dar nereiškia, jog naujovės atneš visiškas nesėkmes. Kaip galime žinoti, jog nemėgstame alyvuogių, jei niekuomet jų neragavome arba vienintelė patirtis susijusi su jomis buvo nesėkminga? 

Geras gyvenimas ir visiška pilnatvė nėra nuodėmė. Galbūt daugiau ir konkrečiau apie tai teko rašyti gyvenant Pietų Korėjoje (įrašas čia). Iki šių dienų kartais apima milžiniška baimė, jog kažkas negerai, mat kol kas gyvenime nėra jokių problemų. Tačiau ar tikrai? Ar tikrai norite visą savo gyvenimą nugyventi nuolatinėse problemose ir nesusipratimuose? Kodėl savo gyvenimo negalite gyventi gražiai ir pilnai, nesimėgaujant kasdienėmis netekčių ir problemų dalimis? Į Amsterdamą atvykusi mama nusistebėjo, kiek daug žmonių savaitgaliais plaukioja Amsterdamo kanalais valtimis - ko gero švenčia gimtadienį ar kitą didelę sukaktį. Ne, žmonės čia švenčia gyvenimą ir daro visa, kad šį padarytų kaip įmanoma gražesniu ir pilnesniu. Laisvadienis - puiki priežastis atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu bei gera draugija!

Bloga savijauta tėra blogo gyvenimo būdo atspindys. Daugeliu atveju kaltindami susiklosčiusią situaciją ar tiesiog aplinką pamirštame, kad organizmas sukurtas veikti idealiai, tad kiekvienas šio nukrypimas į kairę tėra rodiklis, jog kažką savo gyvenime darome neteisingai. Galbūt tai susiję su neteisinga mityba, per mažu vandens kiekiu, neteisingai naudojama dekoratyvine kosmetika ar netinkamais grožio produktais? O galbūt iš pagrindų reikėtų peržiūrėti savo vidinį gyvenimą, priežastis, dėl kurių kasdien rūpinamės ir keliame sau nuolatinį stresą? Galbūt, o dažniausiai visuomet, šių galima atsisakyti ar bent minimizuoti iki visiško minimumo? Išeičių yra daug, tereikia į šias pažvelgti kitu kampu, o galbūt, vėlgi, trumpam palikti savo komforto zoną ieškant naujų sprendimų geresnio gyvenimo labui. Patikėkite, vien dėl to, kad pusę savo gyvenimo išbuvote aukos vaidmenyje, niekas karūnos neuždės. 

Viskam ateina savas laikas. Pastarąjį dalyką ypatingai svarbu prisiminti kiekvienam vietoje neišsėdinčiam ir nežinančiam kurių dešimties darbų imtis asmeniui. Užuot apsiėmus tūkstančių skirtingų ir savai patrauklių veiklų pasitenkinkite pora. Išmokite skirti prioritetus, o vėliau - mokykites koncentruotis ties prioritetizuojamais darbais. Puikūs rezultatai aplankys kur kas greičiau ir maloniau, jei darbus atliksite pamažu ir užtikrintai. Galiausiai viskam ateina savas laikas, ir būtent pastarasis viską sudėlios į savas vietas, tad nėra reikalo skubėti gyventi. Mėgaukites gyvenimu ir kiekviena išaušusia diena. Nes joks kitas katinas nepakels uodegos taip gerai, kaip kad galime pasikelti sau.

Būkime dėmesingi aplinkai ir detalėms, mylėkime ir rūpinkimės savimi, aplink save laikykime tik svarbius ir gerus žmones, dirbkime tuos darbus, kurie neša vidinę harmoniją ir gerina jūsų ar kitų gyveinmą. Mėgaukimės ne tik šventiniais laikotarpiais, bet ir kiekviena diena. Lepinkime save ir kitus neieškodami tam progų, žinokime, jog esame sėkmingi ir sėkmingai žengiame ties visų savo gyvenimo tikslų išpildymo ne tik atėjus senųjų metų pradžiai - eikime link jų kiekvieną dieną. Galbūt teks nemažai nuklysti nuo pagrindinio kelio, bet prisiminkite, jog dažnai nė nežinome, kaip tas pagrindinis kelias turėtų atrodyti ir galbūt tie klystkeliai, kuriuos teko pasirinkti ir yra didžiosios sėkmės paslaptis.

Bučkiai,
Susismatysim 2017-aisiais,
Uogintaitė

No comments:

Post a Comment

© 2016 Kotryna Uogintaite