Nauji metai - nauja aš

Įrašo atsiprašymais dėl sustojusios tinklaraščio veiklos pradėti nesiruošiu, mat tam nėra nei prasmės, nei didelių pagrindų. Ir visgi, su didele nekantra ir šypsena veide skubu pasidalinti žinomis, mat nuo šiol tinklaraštyje galėsite rasti ne tik grožio priemonių apžvalgas, bet ir gyvenimo būdo straipsnius, kuriuose informacija bus grįsta tik asmeninėmis nuomonėmis ir išgyvenimais. 

Jau keletą mėnesių bandžiau sau atsakyti klausimą, kas stabdo dirbti ir tobulėti tinklaraščio plėtojimo sferoje, ko neteko patirti nuo pat tinklaraščio pradžios, 2011-ųjų, kuomet tinklaraščio rašymas buvo ko gero labiausiai jaudinantis užklasinis užsiėmimas. Turinio plėtojimas nedažnai įkvėpdavo mane pačią, o neretai - nustebindavo. Akivaizdu, jog su metais keitėsi pastarojo koncepcija, augau ir keičiausi aš pati, o galiausiai keitėsi ir jį skaitanti publika. Liūdna pripažinti, bet paskutiniu metu suvokiau, jog nebemyliu tinklaraščio taip, kaip mylėjau visus ištisus šešerius (dabar jau septynerius) metus. Tiesa, giliai galvoje kirbėjo mintis, jog nemeilės priežastis labai aiški, o ją garsiai pasakius yra tikimybės pakeisti visą esamą situaciją.

Pradėjus plėtoti tinklaraščio veiklą netekdavo susidurti su problemomis ar temomis "kada geriausia viešinti įrašus, kad šie pasiektų didžiausią kiekį skaitytojų", mat skaitytojas buvo gudrus ir savo skaitalus atrasdavo savarankiškai. Šiais laikais, technologijoms sparčiai žengiant į priekį, deja, dėl pastarųjų pranyko ir didžioji bei gražioji tinklaraščių koncepcijos pirminė idėja - parodyti, pasidalinti ir įkvėpti.

Tuo tarpu draugės paraginta suvokiau, jog mano pačios gyvenime kosmetikos produktai neužima tokios didelės ir svarbios gyvenimo dalies, kokią užėmė labai ilgą laiką, tad natūralu, jog nei įkvėpimo, nei priežasčių rašyti tik kosmetikos apžvalgas neliko. 

O asmeniniame gyvenime uraganai kilo ir rimo - kartais ir pačiai sunku suvokti, kiek esminių gyvenimo pokyčių sugebėjo įvykti per pirmąjį metų mėnesį ir kaip stipriai pastarieji sąlygoja mano ateitį ir tolimesnį gyvenimą. 

Trumpai drūtai: savo gyvenimą ir toliau sieju su Amsterdamu, kurį jau daugiau nei metus vadinu savo tikraisiais namais. Nepaisant to, jog dar kartą pakeičiau darbą, šį kartą nusprendžiau sau keistu būdu įrodyti, jog darbas pagal specialybę - ne man; tad įsidarbinau su savo išsilavinimu susijusioje korporacijoje. Kodėl taip padariau? Nes manau, jog garsiai rėkti, jog išsilavinimą įgijau nė nepamėginusi dirbti su juo susijusio darbo bei teigti, jog pastarojo pobūdis ne man yra mažų mažiausia juokinga. Ir taip, gyvenime nesvajojau (ir vargu ar kada bepasvajosiu) dirbti su vertybiniais popieriais, tačiau būtų naivu nepabandyti eilinį kartą sau parodyti, jog įdėjus tam tikrą kiekį pastangų, darbo ir koncentracijos profesinė sėkmė vienu ar kitu atveju pasirodys. Kad ir kaip bebūtų, darbas šiuo atveju reikalingas tam, jog turėdama fiksuotą darbotvarkę galėčiau organizuotis ir planuotis kitų svajonių įgyvendinimui. 

Paraleliai su naujai į gyvenimą atėjusiu darbu ir toliau dirbu ties vienos didžiausių gyvenimo svajonių išpildymo - darbo sporto srityje. Eilę metų gyvenant su valgymo sutrikimais, vėliau sekančiu kūno kulto iškreiptu vaizdu ir kitomis savivertės problemomis pavyko susistatyti labai tvirtus ir objektyvius aspektus kodėl ir dėl ko noriu, galiu ir planuoju savo ateitį ir gyvenimą sieti su sveikatingumu. Ar tinklaraštis taps dar vienu naujų dietų portalu? Jokiu būdu ne. Tačiau apie sveikatą, sveiką gyvenimo būdą ir motyvaciją sportuoti laukia atskiri tinklaraščio įrašai. O kol kas galiu pranešti tik tiek, jog sportas ir sveikas gyvenimo būdas tinklaraštyje bus pateiktas tikrai ne taip, kaip jį esame įpratusios matyti socialinėse erdvėse. 

Pabaigai galiu tik pridurti, jog gyvenu puikiai - gyvenimas klostosi taip, kaip jį norėjau kloti, tačiau nuolatinis stresas ir mėginimas būti tuo, kuo mane norėjo matyti aplinkiniai aptemdė realybę. Ir nors panašu, jog gimtinėje neįprasta džaugtis ir didžiuotis savo pasisekusiu gyvenimu, aš savo ruožtu galiu pasididžiuodama ir didele šypsena teigti, jog gyvenu tiesiog puikiai. Plaukai ir veido oda spindi ne nuo brangiausių kremų, o dėl gero maisto ir gryno oro, gerai atrodau dėl to, kad daug sportuoju, į naują darbą tenka dviračiu numinti po dešimtį kilometrų kasdien, o sporto klube (ir savo dar vienoje naujoje darbovietėje) kasdien kovoju ne su noru numesti daugiau lašinio, o su smalsumu nugalėti save savo pačios pasiekimuose būti greitesne, vikresne ir stipresne. Pinigų turiu daugiau nei užtektinai dėl to, kad daug dirbu ir atsakingai planuojuosi savo gyvenimo biudžetą, skirstau jį prioritetams ir neleidžiu šio dalykams, kurie nėra prioritetų sąraše. Daug keliauju, nes kelionės praplečia akiratį, leidžia dar kartą prisiminti kodėl myliu savo gyvenimą čia, Amsterdame, ir dėl ko esu dėkinga sau pačiai. Grįžtu į Lietuvą (tiesa, pakankamai retai) ir tik dar kartą įsitikinu, kokia laiminga esu pagaliau galėdama gyventi taip, kaip noriu aš. 

Taip kad gyvenkite taip, kad nė viena diena nebūtų paleista vėjais. 

Bučkiai, 

Uogintaitė